Kelionės salose, Kelionių istorijos, Prancūzijos Polinezija

3 savaitės Prancūzijos Polinezijoje – gamtos rojus žemėje (patarimai)

moorea sala

Kelionė į Prancūzijos Polineziją (o tiksliau į žydro vandens rojų Bora Bora) seniai buvo Viktorijos (Instagram) ir Giedriaus (Instagram) svajonių sąraše. O kai galiausiai pasitaikė progą šią svajonę išpildyti – jie ten praleido net 3 nuotykių kupinas savaites!

Tekste dalinasi savo patirtimis, patarimais ir apžvelgia pasakiško grožio salas, kurias aplankė atostogų metu. 

Kelionės patirtis ir maršrutas

Bora Bora, ir bendrai Prancūzijos Polinezija jau senokai buvo mūsų Travel bucket list’ sąraše (mūsų – tai mano ir vyro). Pirma mintis ten nuvykti buvo po vestuvių, dar 2013 metais, nes juk Bora Bora – jaunavedžių rojus, bet tą kartą atbaidė kaina, o ši kryptis liko svajonė ir vienas iš tikslų.

Tad šiais metais, kai netikėtai pasitaikė proga, pasakėm – lekiam! Metų pradžioje pradėjom svarstyti, kur norėtume nuvažiuoti/ką aplankyti. Žinojom, kad norim saulės, gero oro, palmių, baltų smėlio paplūdimių, nuostabios gamtos… Viso to gėrio, kurio trūksta, kai pradeda varginti žiemos pilkuma.

Svarstėm keletą krypčių ir kai planai joms nesusidėliojo, tiesiog žiūrinėjom toliau. Tada, vieną sausio vakarą, benaršant Facebook’e, akis užkliuvo už kelionių pasiūlymo. Tiksliau, skrydžio bilietų pasiūlymo į … Prancūzijos Polineziją.

Visas planas dėliojosi taip: skrydis iš Europos, per San Franciską – diena ten; tuomet savaitė Havajuose; ir galiausiai trys savaitės Polinezijoje, o ten vadinamasis island hopping.

Bilietai buvo pagriebti iš kart ir prasidėjo kelionės planavimas. Teko suktis greitai, nes bilietus nusipirkom vasario pradžioje, o kelionė buvo balandžio pabaigoje – gegužę. Tuomet Polinezijoje yra pereinamasis sezonas ir drįsčiau teigti, kad vienas iš geresnių laikų aplankyti šias salas. Turistų ne tiek daug, galima rasti viešbučių/nakvynės vietų už geresnę kainą, o oras puikus! Per 3 savaites praleistas salose, gavome tik šiek tiek lietaus ir jis trukdavo ne ilgiau valandos. Aplankėme 6 salas – Tahiti (tik labai trumpai, nes per čia vyko visi tarptautiniai skrydžiai – tad šią salą tiek ir matėm), Moore’a, Bora Bora, Maupiti, Raiatea ir Huahine. Visos salos ganėtinai skirtingos, bet visos kažkuo žavios. Pabandysiu trumpai apibūdinti visas.

tahiti sala

Moore’a

Pirma sala kurią aplankėme, o tai turbūt buvo pats geriausias sprendimas. Ji iš kart suteikė tą Prancūzijos Polinezijos aurą – turkio spalvos lagūnos, kalnai, be galo žalios (tas žalumas mane stebino!) ir vešlios džiunglės, palmės visur. O ir pati sala yra širdelės formos – tad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio/pirmo apsilankymo. Apvažiavome visą salą, turėjom pasiplaukiojimą su žuvimis ir rajomis bei rykliais (black tip) su gidu. Tai buvo vienas iš geresnių užsiėmimų. Sala tinkama eiti į žygius – kai kurie reikalauja vietinio gido dėl saugumo. Mes taip pat ėjome į vieną – ieškojom krioklių bei tiesiog mėgstame laiką leisti aktyviai.

moorea sala

moorea gamta

moorea zydras vanduo

Bora Bora

Šios dalies laukėme su nekantrumu – juk tai išsvajota Bora Bora! Vienas patarimas skrendant į šią salą – stenkitės atsisėsti kairėje lėktuvo pusėje dėl nuostabių vaizdų atskrendant čia. Tas vandens žydrumas, nameliai ant vandens ir kalno vaizdas tikrai nepaliks abejingų. Kadangi jau skridome į Borą Borą, nusprendėm, kad visą laiką praleisim ne pačioje saloje, bet motu – koralinėse salelėse, kurios yra lagūnos pakraščiuose. Iš jų, beje, ir gausit tą ikonišką salos vaizdą.

Pataupėme kitose vietoje, tad čia nusprendėm apsistoti nameliuose ant vandens. Nors tai ir brangi pramoga/patirtis, bet verta kiekvieno išleisto cento. Viešbučio darbuotojai rūpinasi, kad nieko netrūktų, žino tavo vardą ir stengiasi, kad viešnagė praeitų puikiai. Galiu ramiai pasakyti, kad tai tikrai porų, jaunavedžių rojus – teko stebėti bent porą vestuvių ceremonijų leidžiantis saulei!

Pagrindiniai užsiėmimai – vandens pramogos, o tai puikiai suprantama kai vanduo toks nuostabus. Paviršinis nardymas (snorkeling), nardymas su įranga, dienos turai su valtimi, pasiplaukiojimai su baidarėmis ar irklentėmis – viskas ko tik širdis geidžia.

kelione i bora bora

klimatas bora bora

kaip nuvykti i bora bora

Maupiti

Ši sala vadinama mažąja Boros Boros seserimi, tik ji vis dar šiek tiek “laukinė”. Nerasit nė vieno poilsio centro/viešbučio, o visos nakvynės vietos yra nedideli pensionatai, kuriuos prižiūri vietiniai. Tai suteikia be galo daug žavesio! Beje, turiu paminėti vieną dalyką, kai kurie svečių namai jau būna užsakyti metus į priekį, tad turėjom šiek tiek streso, kol suradom kur miegosim. Salelė nedidelė ir vietos užsipildo greit.

Visa laimė, kad viskas gavosi sėkmingai. Mes apsistojome pačioje saloje, šį kartą ne motu. Pačiame gražiausiame salos paplūdimy – Tereia Beach. Buvo nuostabu kiekvieną rytą pabusti ir iš karto išėjus iš kambario įmerkti kojas į vandenyną. Čia praleidome 5 dienas ir suvokėme, kad esame kažkur Ramiajame vandenyne, toli toli nuo visko. Grįžti į realybę nesinorėjo ir manau, kad tai buvo mano mėgstamiausia sala.

Nors Maupiti ir yra maža sala, bet čia galima eiti į žygį – nuo kalno viršūnės atsiveria nuostabus vaizdas, ir užsiimti vandens pramogom, ar tiesiog pailsėti.

Raiatea

Sala, kuri neturi žydrų lagūnų, bet turi be galo daug kalnų. Vėlgi, norint eiti į žygius, teks ieškoti gido, nes keliukai dažniausiai nepažymėti, apaugę krūmais, tad gali būti nesaugu eiti vieniems.

Kiek šnekėjom su vietiniais – geriausia šią salą aplankyti atplaukus savo laivu. Tai pirmoji sala, kuri paliko mažiausiai įspūdžių. Ir jei neplanuojat aplankyti greta esančios salelės Taha’a (čia auginama vietinė vanilė), sakyčiau, kad ją būtų galima aplenkti.

Ši sala turi savo istoriją – manoma, kad tai visos Polinezijos lopšys, o iš čia vyko visos kelionės į kitas salas. Taip pat, čia auga viena rečiausių gėlių žemėje.

raiatea sala

Huahine

Paskutinė mūsų aplankyta sala. Šita salelė buvo geriausias kelionės užbaigimas – be galo jauki, vadinama autentiška ir “Atokiąja sala”. Be proto žalia kaip ir Moorea, su draugiškais vietiniais (beje – polineziečiai bendrai šilti žmonės) ir labai ramia atmosfera.

Šią salelę tyrinėjom išsinuomavę motorolerį, sustojom pamaitinti Šventų Žydraakių ungurių (rekomenduoju!) bei turėjom dienos turą su “Huahine Nautique”. Jo metu nardėme su įvairiaspalvėm žuvimis, rykliais (black tip), plaukiojom tarp gražiausių koralų, aplankėme perlų fermą ir užbaigėme dieną su pikniku ant motu. Gidai ruošė vietinį maistą, parodė kaip pasigaminti “posson cru”, pamokino vietinių šokių ir tiesiog atskleidė vietinių svetingumą.

huahine sala

Į Polineziją grįžti tikrai norėčiau, bet šį kartą dar įtraukčiau kitas atokesnes koralines saleles – atolus, kur gyvenimas, rodos, sustojęs. Kur dar daugiau žydro vandens ir gyvūnijos.

Ką verta žinoti prieš vykstant – tai viena saugiausių vietų keliauti, bet visada išlieka rizika dėl uodų platinamų ligų (taip nutiko šiais metais). Mums atskridus į Tahitį, pranešė kad yra Dengės karštinės proveržis ir reikėtų saugotis (kadangi tokio nebuvo jau 20 metų, vietiniai neturi imuniteto). Tad apsišarvavom purškalais ir tiesiog tikėjomės, kad viskas bus gerai.

3 dalykai, kurie nustebino?

Labiausiai nustebino tas vandens žydrumas ir gamtos vaizdai – kai viskas susilieja į vieną visumą ir atrodo, kad esi filme ar matai vaizdą iš atviruko. Ne veltui ši kelionių kryptis tokia trokštama. Galiu drąsiai sakyti, kad ne tik Bora Bora verta aplankymo. Tad:

  1. Žydros lagūnos ir povandeninis gyvūnijos pasaulis;
  2. Ryškus naktinis dangus – ir visai kiti žvaigždynai, nei esame įpratę matyti šiaurės pusrutulyje;
  3. Faktas, jog čia gyvena nuodingiausia žuvis pasaulyje – akmenžuvė. Nors minėjau, kad tai viena saugiausia kelionių krypčių – šios žuvies vertėtų pasisaugoti.

bora bora salos

3 dalykai, kuriuos darytumėt kitaip?

Kaip minėjau, iš maršruto greičiausiai išbraukčiau Raiatea – vien dėl to, kad ji mūsų nelabai sudomino. Visos kitos salos buvo tikrai vertos aplankyti ir jų neišbraukčiau.

Moore’a saloj bučiau praleidus ir daugiau laiko. Jei vėl grįšim, tikrai įtrauksim atolus – būtų neblogai praleisti Polinezijoje vėl kokį mėnesį.

Ir greičiausiai grįžtume sausuoju vasaros periodu, kuomet galėtume daugiau palaipioti po kalnus.

bora bora sezonas

Kam rekomenduotumėte šią kryptį?

Manau, kad šią kryptį drąsiai galiu rekomenduoti visiems – nes visi atras, ką čia veikti. Aktyvūs galės užsiimti vandens pramogomis, laipioti po kalnus, tyrinėti. O pasyvesni – leisti laiką paplūdimiuose, ragauti vietinę virtuvę, ar išmokti pinti gėlių vainiką bei klausytis vietinių istorijų apie taip kaip Polineziečiai keliavo ir ieškojo kitų salų. Beje, jie tai darė vadovaudamiesi gamtos ženklais bei naktiniu dangumi.

Kitos istorijos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *