Aušvico stovyklos muziejus: bilietai ir ekskursijos

Tiesą sakant, sunku suprasti ką iš tiesų lankėme: turistinį objektą ar dideles kapines? Skaičiau įvairius blogus ir įrašus apie šį muziejų. Kai kurie rašo, jog iš karto jaučia mirties dvasią vos įėję; kiti darosi asmenukes su šypsenomis. Tikriausiai kiekvienam pagal save.

Padėkos lentoje radome ir Lietuvą

Bilietai į Aušvico stovyklos muziejų

Bilietus į Aušvicą galite nusipirkti ir rezervuoti internetu visit.auschwitz.org – būtent tai ir rekomenduoju padaryti. Mes to nedarėme, tad stovėjome ilgoje eilėje link bilietų kasos. Įėjimas į muziejų nieko nekainuoja, tačiau kainuoja gido paslaugos (labai rekomenduoju eiti su grupe – sužinosite daugiau istorijų ir faktų). Grupės organizuojamos vietoje ir efektyviai:

• Įsigyjamas bilietas (reikia turėti ID kortelę, nes kasoje jos prašoma – jūsų vardas užrašomas ant bilieto);
• Šalia kasos kaba ekranas, kuriame matyti kuriuo laiku ir kokia kalba organizuojama grupė. Kas 15 min. startuoja naujos grupės Lenkų ir Anglų kalbomis. Šiek tiek retesniu tempu Rusų, Slovakų, Vokiečių ir kitomis kalbomis.
• Pasirenkamas laikas ir sumokama už gido paslaugas (aktualias kainas rasite visit.auschwitz.org).
• Įeinant į teritoriją šalia pakabintos valandos, kurio laiko grupė dabar renkasi. Įeinant į teritoriją negalima įsinešti kuprinių, didelių rankinių ir pan. Tad rekomenduojame viską palikti mašinoje ir neštis tik vandens ir piniginę. Jei neturite mašinos – jūsų bus paprašyta palikti daiktus tam skirtose saugyklose.
• Įėjus duodamos ausinės, o grupė susirenka šalia paskirto gido. Ekskursija prasideda.

Pirmoji muziejaus dalis

Aušvico stovykla yra paskirstyta į dvi dalis. Įėjimo procesas aprašytas anksčiau tekste yra apie senesnę ir mažesnę dalį, kuri buvo įkurta senų Lenkijos kareivinių teritorijoje. Gerai žinomi vartai su užrašu „Arbeit macht Frei” yra būtent šioje teritorijoje, kartu su ekspozicijomis: dideliais kiekiais batų; aukų plaukų; indų; nuotraukų. Kai kurie pastatai nerestauruoti viduje ir palikti tokios būsenos, kokie ir buvo.

Senos kareivinės buvo paverstos barakais

Keliaujant su gidu jis pasakoja apie visos koncentracijos stovyklos pradžią (ji buvo pradėta, kaip darbo stovykla SSRS karo belaisviams – kariams). Vėliau pildyta įvairiais politiniais kariais, homoseksualais, romais, o galiausiai prasidėjus oficialiam žydų naikinimui – čia buvo vežami žydai. Teritorijoje stovi daug raudonų plytų pastatų; krematoriumas; aptverta spygliuota, anksčiau buvusia elektrine tvora. Ekskursija po šią dalį trunka apie 1 val. 30 min.

Didelis lankytojų skaičius

Istorija įamžinta ne tik nuotraukose. Dalis buvusių kalninių po išlaisvinimo nupiešė buvusias gyvenimo sąlygas

Antroji muziejaus dalis

Po pirmosios dalies išėjome iš šios stovyklos teritorijos. Turėjome 15 min. pertrauką ir tuomet susirinkę šalia esančioje autobusų stotelėje laukėme nemokomo/nuolatos kursuojančio autobuso į antrą ir didesnę stovyklos dalį Auschwitz-Birkenau. Ji buvo įkurta tuo metu, kai vokiečiams dar sekėsi antro pasaulinio karo metu bei augo žydų ir planuojamų karo belaisvių skaičius. Čia stovi seni mūriniai bei mediniai barakai, kurie labiau primena ūkinius pastatus nei gyventi įmanomas vietas.

Nelabai noriu rašyti apie liūdnus ir šokiruojančius dalykus, tačiau keli faktai: mediniai barakai neturėdavo pamatų ir grindų; stovykloje niekada nebuvo tekančio vandens, o atvežto neužtekdavo visiems; įkūrus stovyklą pradžioje netgi nebuvo jokios išvietės ar prausyklos; kaliniai turėdavo tik vieną vienintelę aprangą, kuri buvo ir vasarai, ir žiemai; prie pat stovyklos stovėjo krematoriumai, į kuriuos praktiškai iš karto patekdavo moterys ir vaikai; piko metu per dieną būdavo nužudoma apie 12 000 žmonių. Šioje dalyje ekskursija vyko apie 1 val. 30 min.

Aplinka antroje stovyklos dalyje

Netgi žinant daugelį faktų yra sudėtinga suprasti šią istoriją ir mastą. Gali atrodyti, jog tai buvo labai seniai, tačiau kai kurie žmonės patyrę šią istoriją – dar yra gyvi. Gidas visos ekskursijos metu mėgino mums pabrėžti, jog čia patekę žmonės niekuo nesiskiria nuo mūsų, o pažiūrėjus į nuotraukas, dalis atvykdavo netgi stilingai pasipuošę.

Aušvico muziejaus įkūrimas

Įdomus faktas, kurio nežinojau, jog Aušvico muziejus įkurtas 1947 metais (labai greitai po karo). Muziejų įkūrė išgyvenę kaliniai, kurie ir tapo pirmaisiais gidais. Stovykla buvo išlaisvinta SSRS karių, vokiečiams traukiantis. Po karo pagrindiniai organizatoriai ir aukštas pareigas užimantis pareigūnai buvo teisiami, nemaža dalis nubausti mirties bausme. Visame koncentracijos stovyklų tinkle dirbo keletas tūkstančių darbuotojų.

Kaip elgtis muziejuje?

Keliaujant į koncentracijos stovyklą reiktų suprasti ir nusiteikti, jog tai yra didelės kapinės daugeliui žmonių. Elgtis pagarbiai, nesinešti užkandžių arba jų teritorijoje nevalgyti. Gerai apgalvoti prie ko ir kaip norite fotografuotis.

Kai kurie dalykai šokiruoja, kiti verčia susimąstyti, tačiau verta šią vietą aplankyti vien tam, jog apmąstyti, kaip toli žmogus gali nueiti siekdamas kraštutinumų, skleisdamas visuomenėje neapykantą, diskriminuodamas kitas tautas. Įvairias diskriminacijos apraiškas galima matyti ir šiuolaikinėje visuomenėje, tad reiktų visuomet stipriai apgalvoti prieš pasirenkant puses, kurias palaikyti.