Kelionės Europoje, Kelionių istorijos, Kelionių patarimai

Kelionių džiaugsmo sau ir dukrai ieškanti Kristina: „Vaikas nėra priedėlis, tai pilnavertis kelionės partneris“

Keliones su vaikais

Kristina Razminienė – jauna mama, kartu su vyru auginanti ketverių metų Juliją, taip pat tinklaraščio „Vaikų reikalai“ autorė pasakoja, jog nesijaučia esanti užkietėjusi keliautoja. „Yra kur kas ekstremalesnių keliauninkų nei mes, kol kas su dukra esame aplankę tik 4 užsienio šalis“ – pasakoja ji, tačiau, paklausius Kristinos supranti, jog tai didžiulė patirtis. Moteris nuoširdžiai dalinasi vertingais kelionių su dukrele atradimais, patarimais, realistišku požiūriu ir net atskleidžia keletą metodų ir rekomendacijų, padedančių kelionę paversti malonumu ir vaikams, ir tėvams. Tikimės, kad šis tekstas motyvuos ruoštis į keliones su vaikais.

kelione su vaikais i kalnus

Kristina, kaip jųdviejų su vyru kelionės pasikeitė atsiradus dukrelei? Kokio amžiaus Julija pirmąkart leidosi kelionėn?

Po kelionės Graikijoje su „viskas įskaičiuota“ dar būdami dviese supratome, kad mums nepatinka tokio tipo kelionės – norisi ne viešbutyje gyventi, o keliauti, viską pamatyti, todėl verčiau renkamės patys viską organizuoti – nuskrendi ir nežinai nei kur nakvosi, nei kas bus. Panašiu stiliumi norėjome keliauti ir su Julija, vis dėlto pirmosios kelionės su dukra metu ne taip drąsu, užsisakėme viešbutį su tuo pačiu „viskas įskaičiuota“ maitinimu, bet galiausiai įsidrąsinome ir jį palikę iš Ispanijos išvarėm į Andorą autobusiuku.

Pasak psichologų, vaikams iki šešerių metų nėra būtinybės keliauti, paprasčiausiai jie neturi tokio poreikio. Vaikui nėra didelio skirtumo ar jį nuveši į Ispanijos paplūdimį, ar į Palangą prie jūros. Jų pasaulis dar toks mažas: gali rodyti kalnus, o jis baksnodamas pirštu į langą sakys: „žiūrėk, boružėlė!“ Tačiau ir patys negalėjome tiek laiko nekeliauti, taigi, į pirmąją kelionę su dukra išsiruošėme kai jai buvo treji.

patirtis keliaujant su vaikais

Ar apskritai keliavimą su vaiku laikote iššūkiu?

Gal taip niekada nenusiteikinėjau. Buvome tiek pasiilgę kelionių, juk gimus dukrai nekeliavome 3 metus, kad nė negalvojome, kad tai gali būti koks nors iššūkis. Visgi pirma kelionė parodė, kad su vaiku negali keliauti taip, kaip iki šiol, ypač jei nori, kad būtų įdomu ne tik tėveliams. Kelionėje vaikas neturi būti kaip priedėlis, maždaug „neturi kur padėti vaiko tai davai keliaujam“.

kur keliauti su vaikais

Kas dar atsiskleidė jūsų pirmosios su dukrele kelionės metu? Ką reikėtų žinoti kitiems su mažaisiais besiruošiantiems keliauti tėveliams?

Pirmiausia turi priimti tai, kad vaikas yra pilnavertis kelionės partneris, kuriam kelionė turi būti tiek pat maloni, kiek tėveliams, turi surasti balansą. Pavyzdžiui, mes kaitaliojame veiklas: viena diena labiau skirta vaikui, kita suaugusiam. Antra, turi įvertinti, kad kelionės metu visko gali atsitikti. Turi iš anksto nusiteikti, pasiruošti, apsirūpinti vaistais, žinoti, kur artimiausia ligoninė, kaip reikėtų išsikviesti pagalbą. Dar turi įvertinti, kad vaikai visada stabdo kelionės tempą ir nepamatysi tiek pat kiek galvoji. Jie greičiau pavargsta, lėčiau eina, nori tai pavalgyti, tai pamiegoti. Pavyzdžiui, jei lankydamasis Natural History Museum, Londone galvoji „o, juk priešais dar yra Alberto ir Viktorijos muziejus, o paėjėjus 15 min. galima aplankyti ir Dizaino muziejų“, tai po 5 val. praleistų tame pačiame Natural History supranti, kad jį apžiūrėti dar tik įpusėjai ir daugiau tikrai niekur nenueisi.

Taip pat kelionės metu turi prisitaikyti prie situacijos. Ispanijoje buvome suplanavę pusdienį praleisti paplūdimyje (keliavome kartu su draugais ir jų vienerių dukrele ir trejų, kaip ir Julija, berniuku), tačiau pamatę, koks džiaugsmas jiems yra čia būti, kaip jie kasa, neša smėlį ir stato pilis, jų veiduose ir akyse matėme tokią laimę, kad nusprendėme ir kitą dieną eiti į paplūdimį ir paaukoti visą dieną tam, kad vaikai pilnai patirtų kelionės džiaugsmą. Dar pastebėjau, kad kelionės metu keičiasi vaikų įpročiai ir, pavyzdžiui, jeigu namuose jie neina pietų miego, tai kelionėje gali užsinorėti – gaunama daugiau informacijos, įspūdžių, todėl greičiau pavargstama. Patarčiau į keliones kuo ilgiau imti vežimą, pavyzdžiui, mūsų Julija ant peties galėdavo atsijungti ir valandai. Ir dar turi arba aiškiai suplanuoti pavalgymus, ar turėti užkandžių.

nuo keliu metu keliauti i uzsieni su vaikais

su vaikasi i anglija

visos seimos kelione su mazu vaiku

Gal atradote lankytinų vietų, kurios būtų laimė ir tėvams, ir vaikams? Ką galėtumėte rekomenduoti?

Tikrai teko laimė patirti tokių kelionės malonumų, kurie būtų įdomūs ir mums, ir vaikui. Mūsų Julija yra didžiulė Hario Poterio gerbėja: yra mačiusi visus filmus, visus veikėjus geriau atpažįsta už mane, žino kaip atrodo kiekvieno lazdelė, galima sakyti, kad pas mus kiekvieną savaitgalį Haris Poteris žiūrimas, taigi, viešėdami Anglijoje nutarėme aplankyti šalia Londono esantį „Hario Poterio muziejų“, kuriame patyrėme fantastiškų įspūdžių. Kino studijos „Warner Bros“ turo metu gali pamatyti „Hario Poterio“ filmavimo užkulisius: vaikščioti po filmuose rodytas gatves su visomis detalėmis, pagrindinę mokyklos salę su milžinišku stalu ir suolais. Mums atrodo, kad daugelis filme matytų epizodų yra kompiuterinė grafika, tačiau iš tikrųjų tai rankų darbo kūriniai: mokyklos pilis yra realus statinys, burtų knyga su dantimis taip pat yra tikrai pagaminta ir t.t. Filmavimo studijoje atsisėdus ant šluotos esi filmuojamas žaliame fone, vėliau „įklijuojamas“ į filmo epizodą. Tai buvo fantastiški įspūdžiai tikrai ne tik vaikams.

hario poterio muziejus anglijoje vaikams

muziejus anglijoje haris poteris

kur yra hario poterio muziejus

hario poterio muziejus anglijoje

haris poteris vaikams

Ar visada pavyksta tą balansą atrasti? Gal turite kokių nors metodų?

Sakyčiau 50/50. Mūsų tėvelis yra užkietėjęs kalnų fanatikas, taigi, tuo metu kai mes su Julija vaikščiojome „Hario Poterio muziejuje“, jis su pusbroliais kopė į aukščiausią Velso viršukalnę. Apskritai, manau, kad dėl to, jog vaikui nepatinka koks nors žaislas, jam yra nuobodus renginys ar dėl to, kad jis nemėgsta konstruoti, kaltas ne pats vaikas, tai tėvų nemokėjimas arba nenorėjimas savo vaiko sudominti, nes visąlaik galima atrasti pramogų, kurios būtų įdomios ir tėvams, ir vaikams. Tarkime šalia Londono važiavome į bunkerį, kuris buvo pastatytas slėptis atominio karo atveju. Tai paprastas gyvenamasis kaimo namas, po kuriuo įrengti drėgme ir keistais kvapais dvelkiantys tuneliai. Gali apžiūrėti darbo vietas, karo atveju čia pasislėpę žmonės išgyventų pusę metų, čia įrengtos darbo vietos, taip pat ir ministrui pirmininkui, yra miegojimui skirti kambariai, ligoninė, operacinė – tėvams labai įdomu, o vaikams tarsi nelabai yra ką veikti. Tačiau jį vis tiek galima įtraukti, pavyzdžiui, sugalvojus istoriją.

Mūsų Julijai įdomūs vampyrai, taigi, pasakojomeistoriją, kad čia gyvena vampyrai ir gali juos pamatyti. Ekskursija truko apie 2–3 val. ir visą tą laiką Julija nenuobodžiavo – užkaboriuse ieškojo zombių ir vampyrų. Kartais girdžiu sakant, kad negalima vaikams meluoti – aš manau, kad galima vaikams pasakoti istorijas apie Kalėdų senelį, tai kursto jų fantaziją. Prisimenu vienos literatūrologės mintį, kad su vaiku turi megzti pokalbį kaip kamuolį – suki suki siūlą, pasakoji, prigalvoji. Su vyru Juliją ant rankų nešiojoe iki trejų metų, jau buvome nevilty, kad taip ir iki 18-kos ją nešiosim – neina ir tiek. Taigi, dabar einant senamiesčiu, Pilies gatve ji jau žino, kad kiekvienam brome gyvena vampyras. Taip ji eina, visur kiša snapą, klausia ar čia jie gyvena.

patarimai keliaujatiems su vaikais

aktyvi kelione vaikams

Ką patartumėte tiems, kurie dėl kokių nors priežasčių prisibijo kelionių su vaikais?

Pastebėjau, kad visos jaunos šeimos su vaikais nori keliauti kuo greičiau, išsiruošia į kelionę vos ne su pusmetinuku ir jei viskas pasiseka puikiai, visus ragina keliauti, nebijoti, neklausyti ką kiti sako. Aš pati skeptiškai žiūriu į tokias mamas ir į situaciją žiūriu realistiškai – viskas puiku, keliaukit su vaikais, tačiau įvertinkit, kad visko gali atsitikti. Pavyzdžiui, mes ir mūsų draugų šeima, Ispanijoj pasigavome virusą. Autobusiuku nuvažiavus į Andorą vyrai iškrito visai nakčiai, nes ištisai vėmė, moterims tiesiog buvo bloga, vaikai sublogavo grįžus į Ispaniją, draugų vaikams net teko kviesti gydytoją. Taigi, savo pirmos kelionės su Julija metu, patyrėme stresiuko, draugai sakė, jog į sekančią kelionę vaikų tikrai neims, mūsų toks įvykis per daug neišgąsdino, tačiau davė supratimą, kad turi daug ką įvertinti, nes kas nors atsitinka tau yra vienaip, o kai vaikui – visai kitaip.

kaip sudominti vaika kelioneje

kaip keliauti su vaikais i kalnus

Kitos istorijos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *