Kelionės Lietuvoje, Kelionių patarimai

Stovyklavimas su palapinėmis: patarimai kaip tinkamai pasiruošti?

stovyklavimas gamtoje

Stovyklavimas gamtoje vieniems atrodo kaip be galo malonus, atpalaiduojantis ir puikias emocijas teikiantis užsiėmimas. Kitiems tai gali būti košmariška patirtis, po kurios prisiminimuose telieka tik uodų sukandimai, bemiegės naktys palapinėje ar nepatogių batų nutrintos kojos.

Tam, kad laisvalaikis gamtoje būtų komfortiškas, o stovyklavimas taptų tikru poilsiu, reikalingas vienas paprastas dalykas – tinkamas pasiruošimas. Ką tiksliai tai reiškia, nusprendėme paklausti ekspertų – laisvalaikio gamtoje entuziastų, tinklaraščio „Visur Namai“ autorių Daliaus ir Eglės.

Tiek aktyvias, tiek pasyvias veiklas gamtoje mėgstanti išbandyti pora dažną savaitgalį leidžiasi į žygius po Lietuvą, keliauja pažintiniais takais, plaukioja baidarėms, važinėja dviračiais, taip pat stovyklauja, leidžia laiką fotografuodami, medituodami ar tiesiog gulėdami su knyga hamake.

„Kiekvienas išvykimas į gamtą yra tarsi mažas nuotykis, mini atostogos, kurioms galbūt reikia šiek tiek pasiruošti, susiplanuoti, bet kartu kaip atlygį gauname daug gerų emocijų, psichologinę ramybę, naujų įspūdžių ir įkvėpimų. Dažnai po savaitgalio gamtoje grįžtame į namus galbūt pavargę fiziškai, tačiau pailsėję emociškai, pasikrovę energijos naujiems darbams ir ateinančiai savaitei.“

– pasakoja pašnekovai.

Straipsnio meniu:

stovyklavietes lietuvoje
Visur Namai nuotr.

Laisvalaikis gamtoje: nuo ko pradėti ir kur ieškoti informacijos?

Stovyklavimas ar bet koks kitas laisvalaikis gamtoje turi nemažai privalumų. Tai galimybė atitrūkti nuo kasdienės rutinos, pailsėti ir kartu praleisti kokybišką laiką su antrąja puse, draugais, artimaisias, ar tiesiog vienumoje. Bent trumpai išvykai į gamtą galima susiruošti ir gana spontaniškai, be to, toks poilsis daug nekainuoja.

Galbūt jūs esate iš tų žmonių, kurie norėtų daugiau laisvalaikio praleisti gamtoje, tačiau tiesiog nežinote nuo ko pradėti? „Visur Namai“ autoriai pataria pirmiausia sau atsakyti į klausimą: o kas man labiausiai gamtoje patinka ir ką norėčiau joje veikti?

„Nežinant nuo ko pradėti, svarbiausia nebijoti bandyti – tik išbandžius įvairias sritis pavyks suprasti, kas iš tiesų patinka, kas padeda atsipalaiduoti ir pasimėgauti laiku gamtoje.“

– teigia aktyvi pora.

Štai keletas Daliaus ir Eglės pasiūlymų, nuo ko galima pradėti:

  • Pasivaikščiojimai pažintiniais takais.
    Jeigu patinkalengvi pasivaikščiojimai gamtoje su vaizdingais takeliais ar atsiveriančiomis panoramomis – galima paieškoti įdomių pažintinių takų, kurie dažnai yra puikiai sutvarkyti, paruošti vaikščiojimui, tad asmeninis pasiruošimas ar ypatinga apranga net nėra būtini.
  • Ilgi žygiai su kuprinėmis ir palapinėmis.
    Tokiu atveju keliaujama labiaulaukine gamta, miškais, giriomis. Norint tai išbandyti, reikėtų pradėti domėtis, kokia apranga bei įranga reikalinga ilgesniems žygiams, kaip susiplanuoti maršrutą pačiam ar naudotis žemėlapiu.
  • Dviračių žygiai.
    Mėgstantiems aktyvesnį laisvalaikį, verta išbandyti dviračių žygius. Galima pradėti domėtis nuo to, kaip pasiruošti dviratį žygiui, kokie maršrutai tam geriausi, prisijungti prie keliaujančių dviračiais bendruomenės.
  • Stovyklavimas gamtoje.
    Ieškantiems pasyvesnio poilsio,verta tiesiog praleisti savaitgalį palapinėje prie ežero. Gamtoje galima pasikabinti ir hamaką, pasiimti knygų, stalo žaidimų, skraidančią lėkštę ar fotoaparatą – viską, kam tik norisi skirti laiko.
poilsiavietes su palapinemis
Visur Namai nuotr.

Informacijos apie laisvalaikį gamtoje, įvairias veiklas, stovyklavimą bei maršrutus galima lengvai atrasti socialiniuose tinkluose bei interneto erdvėje, pavyzdžiui:

  • Visur Namai internetinėje svetainėje, Facebook bei Instagram paskyrose galite sekti Daliaus ir Eglės nuotykius, atradimus ir įdomiausias akimirkas.
    Pora dalijasi suplanuotais ir įveiktais maršrutais, įspūdžiais apie tai, kaip keliauja ir ką pasiima į keliones. Jei besiruošiant į žygį iškils koks klausimas, galite drąsiai jiems parašyti ir paklausti – keliautojai pabandys patarti.
  • Outside tinklaraštis.
    Jame galima rasti naudingų straipsnių anglų kalba apie keliavimą gamtoje, stovyklavimą, taip pat atsakymų į specifinius klausimus apie įrangą, aprangą, pasiruošimą kelionėms ir t.t.
  • Lietuvon.lt.
    Svetainė, kuri siūlo daugybę įdomių maršrutų po visą Lietuvą pagal skirtingas tematikas.
  • Pamatyk Lietuvoje.
    Dar viena naudinga svetainė, pilna kelionių idėjų ir įvairių maršrutų – tiek pėsčiomis, dviračiais, automobiliu ar vandens transportu. Yra galimybė svetainės žemėlapyje ieškoti įvairių vietų – apgyvendinimo, maitinimo įstaigų, poilsiaviečių, lankytinų objektų, pramogų ir kt.
  • Kelionės po Lietuvą.
    Tai Facebook‘o grupė, vienijanti žmones, kurie domisi kelionėmis po Lietuvą. Galima atrasti maršrutų idėjų, gauti patarimų ir t.t.
stovyklavimas ir zygiai gamtoje lietuvoje
Visur Namai nuotr.

Stovyklavimas: kaip išsirinkti tinkamą vietą?

Norint išbandyti stovyklavimą gamtoje, daugeliui pirmiausiai iškyla klausimas, o kaip gi išsirinkti tinkamą vietą? Stovyklavimas gali būti labai įvairus, tad pirmiausia reikėtų apgalvoti savo lūkesčius: ar jums labai svarbūs bent minimalūs patogumai, ar esate pasiryžę už vietą mokėti, ar ieškote labiau laukinės patirties.

Ruošiantis nakvoti gamtoje, visada reikėtų pasidomėti, kur galima statyti palapines: tai reikėtų daryti tik oficialiose stovyklavietėse ar kempinguose. Daugumą tokių vietų (tiek mokamų, tiek nemokamų) galima rasti Pamatyk Lietuvoje svetainėje.

Nemažai laiko gamtoje praleidžiantys Dalius ir Eglė visas stovyklavietes suskirsto į tokias bendras kategorijas:

  • Mokami kempingai.
    Rinkitės juos, jeigu jaučiate, kad vieniems nakvoti gamtoje ne visai jauku, ar tiesiog norisi daugiau komforto. Mokamuose kempinguose dažnai rasite tam tikrą infrastruktūrą, su tekančiu vandeniu, galimybe nusiprausti, išsiplauti indus ir t.t. Taip pat jie suteikia didesnį saugumo, bendrumo jausmą.
  • Nemokamos stovyklavietės.
    Patiks tiems, kuriems norisi daugiau laukinės gamtos ir laisvės pojūčio. Oficialias stovyklavietes rasite daugumoje Lietuvos regioninių bei nacionalinių parkų. Patogumų čia mažiau nei kempinguose, visgi dažniausiai būna įrengtos laužavietės, keli stalai ar suoliukai, galbūt pavėsinė ar pašiūrė nuo lietaus.
  • Mokamos stovyklavietės.
    Tokios stovyklavietės įrengtos privačiose teritorijose, dažniausiai kokioje vaizdingoje vietoje prie ežero ar upės. Mokamose stovyklavietėse taip pat dažniausiai rasite bent minimalią infrastruktūrą, galbūt ir šiokias tokias pramogas (pvz. pirtį šalia esančioje kaimo turizmo sodyboje).
kur galima stovyklauti su palapine
Visur Namai nuotr.

Nors stovyklaviečių Lietuvoje nemažai, rasti laisvų vietų jose – ne visada paprasta užduotis. Vasarą, kai geras oras, ir ypatingai savaitgaliais, dauguma geresnių vietų būna užimtos. Ką gi daryti tokiu atveju?

Dalindamiesi savo patirtimi, pašnekovai sako, kad laisvą vietą stovyklavietėje rasti lengviau, kai keliauji minimalistiškai:

„Dažniausiai šalia ežerų ar upių pirmos būna užimtos tos stovyklavietės, kurios yra arčiausiai automobilių stovėjimo aikštelės, kur patogu atsinešti daiktus, nereikia toli eiti. Tad jeigu yra galimybė pasiimti mažiau daiktų, tai suteikia daugiau laisvės judėti, paeiti toliau nuo automobilio, apeiti ežerą iš kitos pusės, paieškoti laisvesnių vietų. Turint mažiau daiktų, užteks ir mažesnio ploto įsikurti, tad didėja tikimybė tokį surasti.“

Keliautojų pora naudoja ir kitą gudrybę: leisdami laiką gamtoje visada telefone pasižymi netikėtai atrastas, nuošalesnes stovyklavietes, prie kurių sunkiau privažiuoti automobiliu:

„[… ] besiruošiant stovyklauti vasarą galima peržvelgti savo tokių mažiau populiarių stovyklaviečių sąrašą ir išsirinkti iš jų – dažniausia pasiseka.“

stovyklavimas gamtoje su palapinemis
Visur Namai nuotr.

Pagrindiniai stovyklavimo reikmenys: įranga, apranga ir maistas

Kaip jau minėjome pradžioje, sėkmingo poilsio gamtoje raktas – tinkamas pasiruošimas.

„Dažnai palapinė, miegmaišis ir apranga būna kertiniai daiktai, pagal kuriuos susiformuoja žmonių patirtys gamtoje – jeigu pasirenkamos nekokybiškos prekės, palapinė praleidžia vandenį, miegmaišis per šaltas ar apranga nepatogi – daugeliui tai sukuria vaizdą, jog gamtoje būti, stovyklauti yra nemalonu, nekomfortiška, nepavyksta pailsėti ir mėgautis gamta.“

– teigia Dalius ir Eglė

Norint išvengti nemalonių pojūčių, leidžiant laiką gamtoje, visada pravartu turėti purškiklį nuo uodų bei kremą nuo saulės. O štai paklausti apie kitus pagrindinius stovyklavimui reikalingus daiktus, keliautojai išskiria šiuos punktus:

  • Daiktai, reikalingi nakvynei.
    Tai palapinė, kilimėlis ir miegmaišis. Palapinė turėtų atitikti keliavimo būdą, kilimėlis miegui gali būti tiek pripučiamas, tiek tradicinis susukamas ar sulankstomas, miegmaišis turėtų atitikti oro temperatūrą.
  • Apranga ir batai.
    Turėtų priklausyti nuo oro, kuriuo planuojate stovyklauti. Vėsesniais orais arba miegant šaltomis naktimis, visada pagelbės merino vilnos termo apranga. Tikintis lietaus, pravartu turėti striukę ar net kelnes nuo lietaus.
  • Maistas ir vanduo.
    Prireiks puodo maistui gaminti, peilio, šaukšto, degtukų, turistinės viryklės ar dujų balionėlio (arba galima patiekalus gaminti tiesiog ant laužo), taip pat, žinoma, norimo maisto. Ypatingai svarbu pagalvoti, kiek vandens prireiks stovyklavimui, ar bus galimybė jo pasipildyti. Vasaros metu, per dieną vienam žmogui reikėtų išgerti bent 2 litrus vandens, taip pat papildomai pasiimti vandens maisto gaminimui bei indų plovimui.

Pašnekovų paklausėme ir dar keleto svarbių, pradedantiesiems dažnai iškylančių klausimų apie stovyklavimo reikmenis bei pasiruošimą.

stovyklavimo indai
Visur Namai nuotr.

Kaip išsirinkti palapinę stovyklavimui?

Ruošiantis stovyklauti, daugeliui iškyla klausimas, kaip išsirinkti palapinę. Dalius ir Eglė teigia, jog patys dažniausiai renkasi žinomų gamintojų palapines, prieš perkant domisi atsiliepimais, atsižvelgia į tai, kad palapinė tarnautų ilgai ir turėtų garantiją.

Pasak jų, palapinė turi būti kokybiška ir nepralaidi vandeniui. Taip pat svarbu atsižvelgti į stovyklavimo poreikius bei būdą:

„Mes patys, jei keliaujame automobiliu ir tiesiog nakvosime palapinėje stovyklavietėje, pasiimame trivietę palapinę dviems, kadangi joje daugiau vietos, galima išsimiegoti komfortiškiau. Jei keliaujame pėsčiomis ir daiktus reikės neštis patiems ilgesnį maršrutą – renkamės mažesnę, bet ir lengvesnę, labiau kompaktiškai susipakuojančią dvivietę palapinę.“

Ar stovyklavimui reikalinga speciali apranga, batai?

Nors speciali apranga ar batai buvimui gamtoje nėra gyvybiškai būtini, kokybiški daiktai suteiks komforto, leis atsipalaiduoti ir gerai praleisti laiką:

„Šiuo klausimu mėgstame stovyklavimą ar buvimą gamtoje palyginti su sportu – galima  sportuoti ir su džinsais, ir su paprastais bateliais, tačiau tai tiesiog nebus patogu ir nesuteiks didelio malonumo.“

– pasakoja keliautojų pora.

Bene didžiausią įtaką komfortui, pasak jų, turi neperšlampami žyginiai batai, su kuriais nebaisu keliauti ir per lietų, šlapią žolę ar sausą sniegą. Taip pat svarbu greitai džiūstančios patogios kelnės, lengvas ir greitai džiūstantis sintetinis megztinis, striukė nuo lietaus.

Ruošiantis stovyklauti, visuomet pravartu pasitikrinti orų prognozę. Keliaujant vasarą, jeigu pranešamas sausas, šiltas oras, drabužių nuo lietaus galima ir neimti, tuo tarpu lietingu oru pravers ne tik kelnės nuo lietaus, bet ir guminiai neperšlampami batai.

stovyklavimo reikmenys
Visur Namai nuotr.

Kokį maistą rinktis stovyklaujant gamtoje?

Pasak pašnekovų, maistą pirmiausia reikia planuotis atsižvelgiant į stovyklavimo trukmę. Svarbu rinktis tokį, kuris greitai negenda, o greičiau gendančius produktus stengtis suvartoti pirmąją stovyklavimo dieną. Verta rinktis kaloringesnius, bet mažiau sveriančius produktus, planuotis tokius patiekalus, kurių gaminimas neužimtų daug laiko, arba įsigyti jau paruoštų išdžiovintų turistinių patiekalų, kuriuos tereikia užpilti verdančiu vandeniu.

Dalius ir Eglė dažniausiai renkasi šiuos pagrindinius produktus: riešutus, košes, makaronus, konservus, vytintos mėsos produktus, kietąjį sūrį, o vietoj sviesto ar aliejaus gaminimui pasiima mažą ghee indelį (jis geriau išsilaiko). Paprastas, keliautojų poros dažnai gaminamas stovyklavimo ir žygių patiekalas – virti makaronai, pakepinti su konservuotu tunu ir smulkintais saulėje džiovintais pomidorais.

stovyklavimas lietuvoje
Visur Namai nuotr.

Ką reikėtų pasiruošti planuojant stovyklauti šaltuoju metų laiku?

Daugeliui gali kilti klausimas, ar stovyklavimas žiemą apskritai įmanomas. Mūsų pašnekovai sako, kad tikrai taip: „Žiemą leisti laisvalaikį gamtoje žinoma, kad galima, taip pat galima ir stovyklauti – tai juk ketvirtadalis mūsų metų, tad kodėl to neišnaudojus?“.

Pasak Daliaus ir Eglės, keliaujant gamtoje žiemą svarbu atsiminti, jog vaikštant, einant, aktyviai judant dažniausiai būna šilta su mažesniu kiekiu rūbų, tačiau vakare ar apsistojus vienoje vietoje norėsis turėti kokį papildomą šilumos šaltinį. Dažniausiai tokiais atvejais gelbsti laužas.

Taip pat svarbu prisiminti, kad šaltuoju metų laiku anksčiau temsta: reikėtų pasilikti laiko dar šviesoje prisirinkti malkų laužui ir pasiruošti vakarui. Nakčiai reikėtų rinktis storą pūkinį miegmaišį, pasiimti daugiau šiltų rūbų nei įprastai.

stovyklavimas ziema lietuvoje
Visur Namai nuotr.

Stovyklavimas gamtoje tausojant aplinką: ką svarbiausia žinoti?

Stovyklaujant ar leidžiant laiką gryname ore svarbu nepamiršti, kad gamta yra ypač jautri žmogaus poveikiui, todėl reikėtų ją tausoti, o aplinką palikti tokią, kokią radome. Kiekvienas iš mūsų žinome, kad bent jau šiukšles po savęs būtina susirinkti – o kokių dar taisyklių privalu laikytis norint laiką gamtoje leisti saugiai?

Šiukšlės

Stovyklaujant daugiausiai šiukšlių sugeneruoja maisto atliekos, pakeliai, konservai ir plastikiniai buteliai, todėl keliautojų pora pataria jau planuojant maistą namuose peržiūrėti, ką planuojate vežtis, ir viską persidėlioti taip, kad į kelionę pasiimtumėt kuo mažiau nereikalingų pakuočių. Pavyzdžiui, galima nuimti nereikalingus celofanus, persidėti produktus į patvaresnius daugkartinius maišelius, vežtis daugkartinio naudojimo indus bei įrankius, taip pat pasiimti tik tiek maisto, kiek tikrai galėsite suvalgyti.

Planuojant laiką gamtoje reikia turėti omenyje, kad visas atliekas po savęs reikės susirinkti. Ne visose stovyklavietėse būna įrengtos šiukšliadėžės, todėl visada su savimi reikėtų turėti keletą šiukšlėms skirtų maišelių. Taip pat atliekų nereikėtų palikti laužavietėse – kitiems stovyklautojams nebus malonu rasti tokią „dovanėlę“, o ir ne visas šiukšles galima taip paprastai sudeginti.

patiekalai ant lauzo stovyklaujant

Laužų kūrenimas

Laužus kūrenti gamtoje galima tik tam skirtose laužavietėse. Pasak Daliaus ir Eglės, svarbu atsižvelgti ir į oro sąlygas:

„Jei yra sausra, karšta vasara, galbūt yra pavojinga kurti laužą, didelė gaisro tikimybė – tokiais atvejais geriau pasigaminti maistą turistinėje viryklėje, elgtis atsargiai su ugnimi, laužo nekūrenti.“

Jeigu laužą visgi nuspręsite kurti, prikritusių sausuolių galima prisirinkti miške. Kitas variantas – malkų atsivežti su savimi, tik jokiais būdais negalima kirsti medžių ir kitaip žaloti gamtos.

kur galima statyti palapines
Visur Namai nuotr.

Indų plovimas ir prausimasis

Stovyklavimas gamtoje bus tvaresnis, jeigu indų plovimui nenaudosite įprastinių ploviklių, o maudantis ežere ar upėje – iš namų atsivežtų šampūnų ar muilo. Parduotuvėse galima įsigyti specialių, gamtai labiau draugiškų, biologiškai skaidomų proviklių ar šampūnų, taip pat reikėtų stengtis juos naudoti toliau nuo vandens telkinių.

Tualeto reikalai

Tualeto reikalai – visiems stovyklautojams aktualus, bet dažnai nutylimas klausimas. Dalius ir Eglė šiuo klausimu pataria laikytis vienos pagrindinės taisyklės: „leave no trace“ arba nepalikti jokios žymės po savęs.

„Niekas nenori vaikščioti po baltais popieriukais nuklotą mišką, tad pagrindinis patarimas ir nerašyta žygeivių taisyklė – paeiti apie 50-60 metrų nuo vandens telkinių, toliau nuo takų, mažu kastuvėliu išsikasti 15-20 cm gylio duobutę, ir, atlikus reikalus, duobutę vėl užkasti“

– aiškina keliautojai.

Laikantis šios taisyklės, nepaliksite nemalonių žymių kitiems stovyklautojams, o gamta atliks savo darbą ir organinės medžiagos greitai suirs.

stovyklavietes tualetas
akvile photo

Akvilė

Teksto autorė ir keliautoja
Gimiau ir užaugau Vilniuje, o šiuo metu gyvenu Izraelyje, kurio keistenybes ir savitumą vis dar bandau perprasti. Laisvalaikiu ne tik kemšu falafelius (nors tą darau irgi dažnai), bet ir nemažai keliauju, bėgioju, žygiuoju, rašau ir svajoju, o pagauta įkvėpimo savo įspūdžiais dalinuosi tinklaraštyje “Goja Keliauja”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *