Kaip išsirinkti palapinę stovyklavimui?
Ruošiantis stovyklauti, daugeliui iškyla klausimas, kaip išsirinkti palapinę. Dalius ir Eglė teigia, jog patys dažniausiai renkasi žinomų gamintojų palapines, prieš perkant domisi atsiliepimais, atsižvelgia į tai, kad palapinė tarnautų ilgai ir turėtų garantiją.
Pasak jų, palapinė turi būti kokybiška ir nepralaidi vandeniui. Taip pat svarbu atsižvelgti į stovyklavimo poreikius bei būdą:
„Mes patys, jei keliaujame automobiliu ir tiesiog nakvosime palapinėje stovyklavietėje, pasiimame trivietę palapinę dviems, kadangi joje daugiau vietos, galima išsimiegoti komfortiškiau. Jei keliaujame pėsčiomis ir daiktus reikės neštis patiems ilgesnį maršrutą – renkamės mažesnę, bet ir lengvesnę, labiau kompaktiškai susipakuojančią dvivietę palapinę.“
Ar stovyklavimui reikalinga speciali apranga, batai?
Nors speciali apranga ar batai buvimui gamtoje nėra gyvybiškai būtini, kokybiški daiktai suteiks komforto, leis atsipalaiduoti ir gerai praleisti laiką:
„Šiuo klausimu mėgstame stovyklavimą ar buvimą gamtoje palyginti su sportu – galima sportuoti ir su džinsais, ir su paprastais bateliais, tačiau tai tiesiog nebus patogu ir nesuteiks didelio malonumo.“
– pasakoja keliautojų pora.
Bene didžiausią įtaką komfortui, pasak jų, turi neperšlampami žyginiai batai, su kuriais nebaisu keliauti ir per lietų, šlapią žolę ar sausą sniegą. Taip pat svarbu greitai džiūstančios patogios kelnės, lengvas ir greitai džiūstantis sintetinis megztinis, striukė nuo lietaus.
Ruošiantis stovyklauti, visuomet pravartu pasitikrinti orų prognozę. Keliaujant vasarą, jeigu pranešamas sausas, šiltas oras, drabužių nuo lietaus galima ir neimti, tuo tarpu lietingu oru pravers ne tik kelnės nuo lietaus, bet ir guminiai neperšlampami batai.
Kokį maistą rinktis stovyklaujant gamtoje?
Pasak pašnekovų, maistą pirmiausia reikia planuotis atsižvelgiant į stovyklavimo trukmę. Svarbu rinktis tokį, kuris greitai negenda, o greičiau gendančius produktus stengtis suvartoti pirmąją stovyklavimo dieną. Verta rinktis kaloringesnius, bet mažiau sveriančius produktus, planuotis tokius patiekalus, kurių gaminimas neužimtų daug laiko, arba įsigyti jau paruoštų išdžiovintų turistinių patiekalų, kuriuos tereikia užpilti verdančiu vandeniu.
Dalius ir Eglė dažniausiai renkasi šiuos pagrindinius produktus: riešutus, košes, makaronus, konservus, vytintos mėsos produktus, kietąjį sūrį, o vietoj sviesto ar aliejaus gaminimui pasiima mažą ghee indelį (jis geriau išsilaiko). Paprastas, keliautojų poros dažnai gaminamas stovyklavimo ir žygių patiekalas – virti makaronai, pakepinti su konservuotu tunu ir smulkintais saulėje džiovintais pomidorais.
Ką reikėtų pasiruošti planuojant stovyklauti šaltuoju metų laiku?
Daugeliui gali kilti klausimas, ar stovyklavimas žiemą apskritai įmanomas. Mūsų pašnekovai sako, kad tikrai taip: „Žiemą leisti laisvalaikį gamtoje žinoma, kad galima, taip pat galima ir stovyklauti – tai juk ketvirtadalis mūsų metų, tad kodėl to neišnaudojus?“.
Pasak Daliaus ir Eglės, keliaujant gamtoje žiemą svarbu atsiminti, jog vaikštant, einant, aktyviai judant dažniausiai būna šilta su mažesniu kiekiu rūbų, tačiau vakare ar apsistojus vienoje vietoje norėsis turėti kokį papildomą šilumos šaltinį. Dažniausiai tokiais atvejais gelbsti laužas.
Taip pat svarbu prisiminti, kad šaltuoju metų laiku anksčiau temsta: reikėtų pasilikti laiko dar šviesoje prisirinkti malkų laužui ir pasiruošti vakarui. Nakčiai reikėtų rinktis storą pūkinį miegmaišį, pasiimti daugiau šiltų rūbų nei įprastai.
Stovyklavimas gamtoje tausojant aplinką: ką svarbiausia žinoti?
Stovyklaujant ar leidžiant laiką gryname ore svarbu nepamiršti, kad gamta yra ypač jautri žmogaus poveikiui, todėl reikėtų ją tausoti, o aplinką palikti tokią, kokią radome. Kiekvienas iš mūsų žinome, kad bent jau šiukšles po savęs būtina susirinkti – o kokių dar taisyklių privalu laikytis norint laiką gamtoje leisti saugiai?
Šiukšlės
Stovyklaujant daugiausiai šiukšlių sugeneruoja maisto atliekos, pakeliai, konservai ir plastikiniai buteliai, todėl keliautojų pora pataria jau planuojant maistą namuose peržiūrėti, ką planuojate vežtis, ir viską persidėlioti taip, kad į kelionę pasiimtumėt kuo mažiau nereikalingų pakuočių. Pavyzdžiui, galima nuimti nereikalingus celofanus, persidėti produktus į patvaresnius daugkartinius maišelius, vežtis daugkartinio naudojimo indus bei įrankius, taip pat pasiimti tik tiek maisto, kiek tikrai galėsite suvalgyti.
Planuojant laiką gamtoje reikia turėti omenyje, kad visas atliekas po savęs reikės susirinkti. Ne visose stovyklavietėse būna įrengtos šiukšliadėžės, todėl visada su savimi reikėtų turėti keletą šiukšlėms skirtų maišelių. Taip pat atliekų nereikėtų palikti laužavietėse – kitiems stovyklautojams nebus malonu rasti tokią „dovanėlę“, o ir ne visas šiukšles galima taip paprastai sudeginti.
Laužų kūrenimas
Laužus kūrenti gamtoje galima tik tam skirtose laužavietėse. Pasak Daliaus ir Eglės, svarbu atsižvelgti ir į oro sąlygas:
„Jei yra sausra, karšta vasara, galbūt yra pavojinga kurti laužą, didelė gaisro tikimybė – tokiais atvejais geriau pasigaminti maistą turistinėje viryklėje, elgtis atsargiai su ugnimi, laužo nekūrenti.“
Jeigu laužą visgi nuspręsite kurti, prikritusių sausuolių galima prisirinkti miške. Kitas variantas – malkų atsivežti su savimi, tik jokiais būdais negalima kirsti medžių ir kitaip žaloti gamtos.
Indų plovimas ir prausimasis
Stovyklavimas gamtoje bus tvaresnis, jeigu indų plovimui nenaudosite įprastinių ploviklių, o maudantis ežere ar upėje – iš namų atsivežtų šampūnų ar muilo. Parduotuvėse galima įsigyti specialių, gamtai labiau draugiškų, biologiškai skaidomų proviklių ar šampūnų, taip pat reikėtų stengtis juos naudoti toliau nuo vandens telkinių.
Tualeto reikalai
Tualeto reikalai – visiems stovyklautojams aktualus, bet dažnai nutylimas klausimas. Dalius ir Eglė šiuo klausimu pataria laikytis vienos pagrindinės taisyklės: „leave no trace“ arba nepalikti jokios žymės po savęs.
„Niekas nenori vaikščioti po baltais popieriukais nuklotą mišką, tad pagrindinis patarimas ir nerašyta žygeivių taisyklė – paeiti apie 50-60 metrų nuo vandens telkinių, toliau nuo takų, mažu kastuvėliu išsikasti 15-20 cm gylio duobutę, ir, atlikus reikalus, duobutę vėl užkasti“
– aiškina keliautojai.
Laikantis šios taisyklės, nepaliksite nemalonių žymių kitiems stovyklautojams, o gamta atliks savo darbą ir organinės medžiagos greitai suirs.
Komentarai (0)