Krepšelis
Suma: 4,00 €
Suma: 4,00 €
Tam, kad laisvalaikis gamtoje būtų komfortiškas, o stovyklavimas taptų tikru poilsiu, reikalingas vienas paprastas dalykas – tinkamas pasiruošimas. Ką tiksliai tai reiškia, nusprendėme paklausti ekspertų – laisvalaikio gamtoje entuziastų, tinklaraščio „Visur Namai“ autorių Daliaus ir Eglės.
Tiek aktyvias, tiek pasyvias veiklas gamtoje mėgstanti išbandyti pora dažną savaitgalį leidžiasi į žygius po Lietuvą, keliauja pažintiniais takais, plaukioja baidarėms, važinėja dviračiais, taip pat stovyklauja, leidžia laiką fotografuodami, medituodami ar tiesiog gulėdami su knyga hamake.
„Kiekvienas išvykimas į gamtą yra tarsi mažas nuotykis, mini atostogos, kurioms galbūt reikia šiek tiek pasiruošti, susiplanuoti, bet kartu kaip atlygį gauname daug gerų emocijų, psichologinę ramybę, naujų įspūdžių ir įkvėpimų. Dažnai po savaitgalio gamtoje grįžtame į namus galbūt pavargę fiziškai, tačiau pailsėję emociškai, pasikrovę energijos naujiems darbams ir ateinančiai savaitei.“
– pasakoja pašnekovai.
Stovyklavimas ar bet koks kitas laisvalaikis gamtoje turi nemažai privalumų. Tai galimybė atitrūkti nuo kasdienės rutinos, pailsėti ir kartu praleisti kokybišką laiką su antrąja puse, draugais, artimaisias, ar tiesiog vienumoje. Bent trumpai išvykai į gamtą galima susiruošti ir gana spontaniškai, be to, toks poilsis daug nekainuoja.
Galbūt jūs esate iš tų žmonių, kurie norėtų daugiau laisvalaikio praleisti gamtoje, tačiau tiesiog nežinote nuo ko pradėti? „Visur Namai“ autoriai pataria pirmiausia sau atsakyti į klausimą: o kas man labiausiai gamtoje patinka ir ką norėčiau joje veikti?
„Nežinant nuo ko pradėti, svarbiausia nebijoti bandyti – tik išbandžius įvairias sritis pavyks suprasti, kas iš tiesų patinka, kas padeda atsipalaiduoti ir pasimėgauti laiku gamtoje.“
– teigia aktyvi pora.
Norint išbandyti stovyklavimą gamtoje, daugeliui pirmiausiai iškyla klausimas, o kaip gi išsirinkti tinkamą vietą? Stovyklavimas gali būti labai įvairus, tad pirmiausia reikėtų apgalvoti savo lūkesčius: ar jums labai svarbūs bent minimalūs patogumai, ar esate pasiryžę už vietą mokėti, ar ieškote labiau laukinės patirties.
Ruošiantis nakvoti gamtoje, visada reikėtų pasidomėti, kur galima statyti palapines: tai reikėtų daryti tik oficialiose stovyklavietėse ar kempinguose. Daugumą tokių vietų (tiek mokamų, tiek nemokamų) galima rasti Pamatyk Lietuvoje svetainėje.
Nors stovyklaviečių Lietuvoje nemažai, rasti laisvų vietų jose – ne visada paprasta užduotis. Vasarą, kai geras oras, ir ypatingai savaitgaliais, dauguma geresnių vietų būna užimtos. Ką gi daryti tokiu atveju?
Dalindamiesi savo patirtimi, pašnekovai sako, kad laisvą vietą stovyklavietėje rasti lengviau, kai keliauji minimalistiškai:
„Dažniausiai šalia ežerų ar upių pirmos būna užimtos tos stovyklavietės, kurios yra arčiausiai automobilių stovėjimo aikštelės, kur patogu atsinešti daiktus, nereikia toli eiti. Tad jeigu yra galimybė pasiimti mažiau daiktų, tai suteikia daugiau laisvės judėti, paeiti toliau nuo automobilio, apeiti ežerą iš kitos pusės, paieškoti laisvesnių vietų. Turint mažiau daiktų, užteks ir mažesnio ploto įsikurti, tad didėja tikimybė tokį surasti.“
Keliautojų pora naudoja ir kitą gudrybę: leisdami laiką gamtoje visada telefone pasižymi netikėtai atrastas, nuošalesnes stovyklavietes, prie kurių sunkiau privažiuoti automobiliu:
„[… ] besiruošiant stovyklauti vasarą galima peržvelgti savo tokių mažiau populiarių stovyklaviečių sąrašą ir išsirinkti iš jų – dažniausia pasiseka.“
Kaip jau minėjome pradžioje, sėkmingo poilsio gamtoje raktas – tinkamas pasiruošimas.
„Dažnai palapinė, miegmaišis ir apranga būna kertiniai daiktai, pagal kuriuos susiformuoja žmonių patirtys gamtoje – jeigu pasirenkamos nekokybiškos prekės, palapinė praleidžia vandenį, miegmaišis per šaltas ar apranga nepatogi – daugeliui tai sukuria vaizdą, jog gamtoje būti, stovyklauti yra nemalonu, nekomfortiška, nepavyksta pailsėti ir mėgautis gamta.“
– teigia Dalius ir Eglė
Norint išvengti nemalonių pojūčių, leidžiant laiką gamtoje, visada pravartu turėti purškiklį nuo uodų bei kremą nuo saulės. O štai paklausti apie kitus pagrindinius stovyklavimui reikalingus daiktus, keliautojai išskiria šiuos punktus:
Pašnekovų paklausėme ir dar keleto svarbių, pradedantiesiems dažnai iškylančių klausimų apie stovyklavimo reikmenis bei pasiruošimą.
Ruošiantis stovyklauti, daugeliui iškyla klausimas, kaip išsirinkti palapinę. Dalius ir Eglė teigia, jog patys dažniausiai renkasi žinomų gamintojų palapines, prieš perkant domisi atsiliepimais, atsižvelgia į tai, kad palapinė tarnautų ilgai ir turėtų garantiją.
Pasak jų, palapinė turi būti kokybiška ir nepralaidi vandeniui. Taip pat svarbu atsižvelgti į stovyklavimo poreikius bei būdą:
„Mes patys, jei keliaujame automobiliu ir tiesiog nakvosime palapinėje stovyklavietėje, pasiimame trivietę palapinę dviems, kadangi joje daugiau vietos, galima išsimiegoti komfortiškiau. Jei keliaujame pėsčiomis ir daiktus reikės neštis patiems ilgesnį maršrutą – renkamės mažesnę, bet ir lengvesnę, labiau kompaktiškai susipakuojančią dvivietę palapinę.“
Nors speciali apranga ar batai buvimui gamtoje nėra gyvybiškai būtini, kokybiški daiktai suteiks komforto, leis atsipalaiduoti ir gerai praleisti laiką:
„Šiuo klausimu mėgstame stovyklavimą ar buvimą gamtoje palyginti su sportu – galima sportuoti ir su džinsais, ir su paprastais bateliais, tačiau tai tiesiog nebus patogu ir nesuteiks didelio malonumo.“
– pasakoja keliautojų pora.
Bene didžiausią įtaką komfortui, pasak jų, turi neperšlampami žyginiai batai, su kuriais nebaisu keliauti ir per lietų, šlapią žolę ar sausą sniegą. Taip pat svarbu greitai džiūstančios patogios kelnės, lengvas ir greitai džiūstantis sintetinis megztinis, striukė nuo lietaus.
Ruošiantis stovyklauti, visuomet pravartu pasitikrinti orų prognozę. Keliaujant vasarą, jeigu pranešamas sausas, šiltas oras, drabužių nuo lietaus galima ir neimti, tuo tarpu lietingu oru pravers ne tik kelnės nuo lietaus, bet ir guminiai neperšlampami batai.
Pasak pašnekovų, maistą pirmiausia reikia planuotis atsižvelgiant į stovyklavimo trukmę. Svarbu rinktis tokį, kuris greitai negenda, o greičiau gendančius produktus stengtis suvartoti pirmąją stovyklavimo dieną. Verta rinktis kaloringesnius, bet mažiau sveriančius produktus, planuotis tokius patiekalus, kurių gaminimas neužimtų daug laiko, arba įsigyti jau paruoštų išdžiovintų turistinių patiekalų, kuriuos tereikia užpilti verdančiu vandeniu.
Dalius ir Eglė dažniausiai renkasi šiuos pagrindinius produktus: riešutus, košes, makaronus, konservus, vytintos mėsos produktus, kietąjį sūrį, o vietoj sviesto ar aliejaus gaminimui pasiima mažą ghee indelį (jis geriau išsilaiko). Paprastas, keliautojų poros dažnai gaminamas stovyklavimo ir žygių patiekalas – virti makaronai, pakepinti su konservuotu tunu ir smulkintais saulėje džiovintais pomidorais.
Daugeliui gali kilti klausimas, ar stovyklavimas žiemą apskritai įmanomas. Mūsų pašnekovai sako, kad tikrai taip: „Žiemą leisti laisvalaikį gamtoje žinoma, kad galima, taip pat galima ir stovyklauti – tai juk ketvirtadalis mūsų metų, tad kodėl to neišnaudojus?“.
Pasak Daliaus ir Eglės, keliaujant gamtoje žiemą svarbu atsiminti, jog vaikštant, einant, aktyviai judant dažniausiai būna šilta su mažesniu kiekiu rūbų, tačiau vakare ar apsistojus vienoje vietoje norėsis turėti kokį papildomą šilumos šaltinį. Dažniausiai tokiais atvejais gelbsti laužas.
Taip pat svarbu prisiminti, kad šaltuoju metų laiku anksčiau temsta: reikėtų pasilikti laiko dar šviesoje prisirinkti malkų laužui ir pasiruošti vakarui. Nakčiai reikėtų rinktis storą pūkinį miegmaišį, pasiimti daugiau šiltų rūbų nei įprastai.
Stovyklaujant ar leidžiant laiką gryname ore svarbu nepamiršti, kad gamta yra ypač jautri žmogaus poveikiui, todėl reikėtų ją tausoti, o aplinką palikti tokią, kokią radome. Kiekvienas iš mūsų žinome, kad bent jau šiukšles po savęs būtina susirinkti – o kokių dar taisyklių privalu laikytis norint laiką gamtoje leisti saugiai?
Stovyklaujant daugiausiai šiukšlių sugeneruoja maisto atliekos, pakeliai, konservai ir plastikiniai buteliai, todėl keliautojų pora pataria jau planuojant maistą namuose peržiūrėti, ką planuojate vežtis, ir viską persidėlioti taip, kad į kelionę pasiimtumėt kuo mažiau nereikalingų pakuočių. Pavyzdžiui, galima nuimti nereikalingus celofanus, persidėti produktus į patvaresnius daugkartinius maišelius, vežtis daugkartinio naudojimo indus bei įrankius, taip pat pasiimti tik tiek maisto, kiek tikrai galėsite suvalgyti.
Planuojant laiką gamtoje reikia turėti omenyje, kad visas atliekas po savęs reikės susirinkti. Ne visose stovyklavietėse būna įrengtos šiukšliadėžės, todėl visada su savimi reikėtų turėti keletą šiukšlėms skirtų maišelių. Taip pat atliekų nereikėtų palikti laužavietėse – kitiems stovyklautojams nebus malonu rasti tokią „dovanėlę“, o ir ne visas šiukšles galima taip paprastai sudeginti.
Laužus kūrenti gamtoje galima tik tam skirtose laužavietėse. Pasak Daliaus ir Eglės, svarbu atsižvelgti ir į oro sąlygas:
„Jei yra sausra, karšta vasara, galbūt yra pavojinga kurti laužą, didelė gaisro tikimybė – tokiais atvejais geriau pasigaminti maistą turistinėje viryklėje, elgtis atsargiai su ugnimi, laužo nekūrenti.“
Jeigu laužą visgi nuspręsite kurti, prikritusių sausuolių galima prisirinkti miške. Kitas variantas – malkų atsivežti su savimi, tik jokiais būdais negalima kirsti medžių ir kitaip žaloti gamtos.
Stovyklavimas gamtoje bus tvaresnis, jeigu indų plovimui nenaudosite įprastinių ploviklių, o maudantis ežere ar upėje – iš namų atsivežtų šampūnų ar muilo. Parduotuvėse galima įsigyti specialių, gamtai labiau draugiškų, biologiškai skaidomų proviklių ar šampūnų, taip pat reikėtų stengtis juos naudoti toliau nuo vandens telkinių.
Tualeto reikalai – visiems stovyklautojams aktualus, bet dažnai nutylimas klausimas. Dalius ir Eglė šiuo klausimu pataria laikytis vienos pagrindinės taisyklės: „leave no trace“ arba nepalikti jokios žymės po savęs.
„Niekas nenori vaikščioti po baltais popieriukais nuklotą mišką, tad pagrindinis patarimas ir nerašyta žygeivių taisyklė – paeiti apie 50-60 metrų nuo vandens telkinių, toliau nuo takų, mažu kastuvėliu išsikasti 15-20 cm gylio duobutę, ir, atlikus reikalus, duobutę vėl užkasti“
– aiškina keliautojai.
Laikantis šios taisyklės, nepaliksite nemalonių žymių kitiems stovyklautojams, o gamta atliks savo darbą ir organinės medžiagos greitai suirs.
„Trip Map“© 2017-2024 visos teisės saugomos
Komentarai (0)