Ispanija, Kelionės Europoje, Kelionių istorijos

Grupės „The Roop“ lyderis apie mėnesio kūrybos atostogas Fuerteventūroje, gyvenimą „čia ir dabar“ ir Lietuvos pensininkus

kelione i kanaru salas su banglente

Vaidotas Valiukevičius – grupės „The Roop“ vokalistas, dainų autorius bei kompozitorius nutarė mėnesį vienas pagyventi Fuerteventūros saloje tam, kad atitrūktų nuo kasdienybės, susitelktų į kūrybą. Muzikantas sako, kad tereikia atsipalaiduoti ir tiesiog būti, tada viskas ir prasideda. Žemiau pateikiame šio keliautojo istoriją.

Rudenį vienas visam mėnesiui buvai išsikraustęs į Fuerteventūrą, turėjai tikslą atitrūkti nuo buities, susikurti sau kūrybinę erdvę. Ar išvykimas į kitą šalį padeda kūrybai? O gal nebūtinai?

Tokie pasikeitimai, savotiškas pabėgimas leidžia į savo gyvenimą pažiūrėti kitu kampu, praplečia mąstymą ir man jis tikrai padėjo, kūrybos vaisiai greitu metu pasimatys. Vieni kūriniai užsibaigė, kiti prasidėjo – tai, ką pamačiau ir pajutau Fuerteventūroje atsivežiau į Lietuvą ir užbaiginėju čia.

Tačiau sekėsi ne iškart. Vos tik atvažiavau, galvojau, na, kibsiu į darbus. Vanduo, pliažas – už šimto metrų, o aš keletą dienų net maudytis nėjau, juk čia atvykau ne to! Tačiau visą savaitę darbai nesisekė.

Vėliau pasakiau sau „na, gerai. Nesikuria, tai nesikuria, verčiau pagulėsiu sau ramiai ant saulės, suvalgysiu skanią bandelę“. O kai atsipalaidavau, viskas ir pradėjo vykti, klostytis, kurtis. Jau dirbu su savo solinio albumo įrašais, nežinau, ar toks albumo pavadinimas ir liks, kol kas jis vadinasi „Fuerteventūra“.

ispanijos gamta pavasari

fuerta venturos krastovaizdis

fuerte ventura keliones vasara

Kaip atrodė kūrybinis fonas Fuerteventūroje? Apie ką yra ši sala, kokia jos atmosfera? Kodėl būtent ją pasirinkai?

Taip susidėliojo, kad draugai Fuerteventūroje nusipirko seną, apleistą namą. Visus baldus išmetė, užrakino duris, sako remontuosim lapkričio mėnesį, taigi, šią salą labiausiai pasirinkau dėl to. Pamaniau išeisiu iš savo komforto zonos – gyvenau tuščiose patalpose, miegojau ant čiužinio. Dušas veikė, tačiau nebuvo karšto vandens, tik šaltas.

Gerai, kad buvo viryklė, bet nebuvo šaldytuvo, taigi, kiekvieną dieną pirkau po mažiau maisto, nes tokiame karštyje viskas labai greitai sugenda. Taip pat turėjau ribotą prieigą prie interneto – negalėjau naršyti iki begalybės, nes buvo nustatytas tam tikras mobiliojo ryšio operatoriaus limitas.

Fuerteventūroje, žinoma, justi atsipalaidavimas – tiek lengvoje žmonių eisenoje, tiek aprangos paprastume. Visi mielai sveikinasi, jie mato kitą žmogų. Dar vienas išskirtinis pietiečių bruožas – visai kita gyvenimo ritmika. Pamenu, kaip ėjau pasivaikščioti dieną, kai kepino. Einu, matyti daug vaikų aikštelių, o jose – nė vieno vaiko. Galvoju, koks liūdnas šis miestas. Išeinu apie pusė 11 val. vakare – pilnos aikštelės, vaikai žaidžia futbolą, bėgioja, visur pilna žmonių. Šurmulys nurimsta apie pirmą valandą nakties, tačiau siestos metu (12–16 val.) jie vėl pailsi, miega du kartus per parą.

Tai nėra pati gražiausia sala pasaulyje, ji neprimena nufotošopinto paveikslėlio iš žurnalo, tačiau tai ir yra įdomu. Vietą, kaip ir žmogų, gali pamilti už tuos netobulumus, Fuerteventūra yra apie tai.

Iš visų Kanarų salų ji yra mažiausiai turistinė, ten mažai augmenijos, aplink smėlis, kalnai, grumstai, akmenys, jausmas tarsi nusileidus į Marsą ar Mėnulį. Sala itin sužavėjo savo skirtingais paplūdimiais: vienas, žiūrėk, bus juodo smėlio, kitas toks baltas, kad net akis skauda, kitas oranžinis, dar kitas geltonas. Norėjosi pabūti tokiame „konkretume“, kur vaizdas neprimena standartizuoto paveikslėlio, kur pamatai, kad pasaulis yra ir kitoks.

kanaru salos aplinka

fuerte ventura miesteliai ir gatves

ka veikti fuerte venturoje

Didelis keltas, kuris kelia i Lanzarotes sala

Kaip minimalistinė aplinka veikia kūrybą? Juk kurdami paprastai ieškome detalių, kokių nors vaizdinių.

Blogiausia yra tada, kai aplink per daug informacijos. Mes skroliname, žiūrime kas aplinkui – kažkas blyksi, eina, kalba. Šiame chaose niekada nesusigaudysi kas esi tu. Minimalizme kaip tik atrandi daugiau.

Buvimas Fuerteventūroje man buvo kaip meditacija ir tai ne šiaip užsimerkimas ir buvimas kažkur mintyse, tai buvimas su savimi, kai tau visa informacija ateina ne iš išorės, bet iš vidaus. Į save pritraukiame tiek daug informacijos, tačiau jos nespėjame apdoroti, nes ateina vis nauja. Apdorojus sukauptą, įvyksta persikrovimas, atsinaujinimas.

muzikos studija kelioneje the roop

kur gyventi fuerte venturoje

Kaip dar saloje leidai laiką? Ką ten gyvendamas patyrei, ką ši kelionė tau davė?

Jauti džiaugsmą dėl paprastų dalykų, galinčių pasirodyti juokingais – tiesiog prasieiti gatve, pamatyti žmones. Atsisėsdavau ir stebėdavau kaip, pavyzdžiui, šeima ar draugai vakare pietauja. Stebėdamas gali jausti tą gyvenimo pulsą dėl to, kad irgi esi to dalis.

Sakyčiau, būdamas Fuerteventūroje per mėnesį labiau išmokau tiesiog atsipalaiduoti ir gyventi, tiesiog būti, nelabai to mokam daryti. Būdavo tokia pramoga tiesiog važiuoti autobusu, visą salą išmaišiau. Žiūri pro langą, mėnulio vaizdai keičiasi.

Dar galima mokytis čiuožti banglente. Yra mokyklėlės, gali pasiimti vieną ar keletą pamokų, yra paplūdimių, kuriuose bangos tam labai tinkamos. Niekada negalvojau apie banglentes ir nemaniau, kad ši pramoga man taip patiks. Siūlau pabandyti, labai smagu, puikus sportas kūnui.

kelione ispanijoje fuerte ventura

knygu skaitymas kelioneje vaidotas valiukecius

kurybines atostogos ispanijoje vaidotas

plaukiojimas banglente fuerte venturoje

Kokios įžvalgos atėjo gyvenant Fuerteventūroje?

Aš kažkodėl pagalvojau apie mūsų pensininkus. Su turimomis mažomis pajamomis jie ten gyventų kur kas geriau, gal net geriau nei Lietuvoje. Čia jie gauna nuolaidas šildymui ir karštam vandeniui, tačiau ten už šildymą nereikėtų mokėti, kainos neišpūstos, mažesni mokesčiai. Tiesiog gyventų ir net mažiau ko reikėtų. Fuerteventūroje jau gyvena viena Lietuvos pensininkė, tai įrodymas, kad ten puikiausiai galima gyventi.

vaidotas valiukevicius dainininkas

Vakaras papludimyje fuerta ventura

Kam rekomenduotum tokią kūrybos stovyklą su savimi?

Manau daugeliui vertėtų pabandyti keliauti vienam, be antrosios pusės, be vaikų, be tėvų, be draugų, nes jautiesi visai kitaip. Nesijauti kaltas jei nusprendi šią dieną niekur neiti, o tiesiog pavalgyti, pabūti prie vandens.

Rekomenduočiau visiems, ypač tiems, kurie labai bijo tokios kelionės, jiems labiausiai ir reikia. Baimė rodo, kad kažko bijai savyje, yra neišspręstų klausimų, bet nenori jų spręsti, tik bėgi, bėgi, bėgi nuo savęs. Tiems, kurie jaučiasi užsisukę rate, išsikvėpę, nejaučiantys gyvenimo džiaugsmo.

vaizdas is olos ispanijos saloje

Tu kalbi apie dabartį, net tavo solo akustinis koncertas pavadintas „Dabartis“. Kas yra gyvenimas dabartyje ir kaip jos pajautimas padeda kasdienybėje, gyvenime, kelionėse?

Gyventi dabartyje reiškia tiesiog priimti viską iš naujo. Kad ir sėdėdami čia, kavinėje, pamirštame, kad kvepia kava, nustojame jausti, kad mums šilta, gera, gražus apšvietimas. Eidami gatve nematome gražios gatvės, bet tik pakelkite akis virš pirmo aukšto vitrinos ir pamatysite, kokie gražūs pastatai.

Manau, tai padeda ir santykiuose, kada ne vien aplinką, bet ir žmogų gali įvertinti iš naujo. Keliaudamas, pamatęs kažką netikėto tu staiga atsiduri dabartyje – išpleti akis, ausis, visus savo receptorius, galvoji kas tai, pamiršti apie tai, kas buvo arba ką darysiu vėliau, būni dabar, susitelki į tai, kas vyksta tik dabar. Kelionės lengvai išmuša iš to kvailų minčių srauto, kuriame taip dažnai sukamės.

 

Kitos istorijos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *