Achadas da Cruz Madeiroje – stačiausias funikulierius Portugalijoje
Lyg pasaulio krašte. Pasakiškam. Pamirštam.
Tokį jausmą sukėlė laikas, praleistas Achadas da Cruz Madeiroje.
Pasižiūrėdavau, kokio pavadinimo reikia žemėlapyje ir tuomet aplink ieškodavau tokio pat ar bent jau tą kryptį nurodančios maršruto rodyklės.
Keliaujant į Zakopanę, buvau šiek sunerimus, jog pranašaujamas lietus. Nupirkau porą lietpalčių ir laikiau kumščius, jog tas lietus niekadėjas praeitų pro šoną. Tačiau pačią pirmą dieną tikrai lijo. Nuo pat ryto. Matėsi, jog lipti į kalnus tikrai negalime: slidu, lietus, gali žaibuoti.
Pasirinkome mažesnės apimties šalia esančius parkus, kuriuos pasiekėme pėsčiomis nuo vietos, kurioje gyvenome. Užtrukome kelias valandas, o situaciją visiškai gelbėjo lietpalčiai. Aplankėme: Dolina Białego, Sarnia Skała, Wodospad Siklawica ir Dolina Strążyska.
Toks maršrutas tinka ne tik tuomet, kai lyja ir nėra išeities, bet taip pat jei neturite daug laiko; norite apšilti kojas prieš rimtesnius žygius; galbūt neturite jėgų kopti ilgesniu maršrutu arba tiesiog norite dienos, kuomet verčiau lengvai pasivaikščioti.
Visi takai Tatruose sužymėti spalvomis. Tad jei net jūsų tikslo nėra parašyta ant rodyklės, pagal žemėlapyje nurodyta tako spalvą, galite nuspręsti kuria kryptimi eiti.
Kelionę pradėjome nuo parko Dolina Białego. Įėjimo į parko vidų pro apmokėjimo punktą esanti jo pradžioje. Primenu, jog įėjimas į Tatrų parką jums kainuos 5 zl vienam kartui arba 25 zl perkant visos savaitės bilietą.
Kelias vedė miško takeliu, kuris nebuvo labai status. Šiek tiek paėjus vaizdai ėmė gražėti. Tekėjo upeliai, stūksojo uolos šalia. Pats takas nėra sudėtingas, tačiau akmenuotas, tad jei turite – dėkitės kalnams skirtus batus.
Einant parko takeliu pasiekėme nedidelį upelio krioklį. Tuo metu ėmė vis mažiau lyti bei galėjome pagaliau susivynioti savo lietpalčius. Pakeliui rasite pavienių suolelių ant kurių galėsi prisėsti, pailsėti ar pasigrožėti vaizdais.
Nuo Dolina Strążyska parko tako galo pasirinkome juodą trasą, kuri stačiu akmenų laiptelių taku veda aukštyn lyg Sarnia Skała. Tai nedidelė uolos/kalno viršūnė, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas. Netgi kai buvo debesuota, oras suteikė aplinkai magijos. Buvo galima jaustis, lyg patekus į Twin Peaks’ą. Viršūnėje pasimėgavome įsimintina gamta, šiek tiek atsikvėpėme. Stebėjome, kaip debesys ritasi per kalno viršūnę.
Nusileidę nuo kalno toliau tęsėme juodą trasą ir nusileidome šalia Wodospad Siklawica. Tai nuo uolos nusileidžiantis krioklys. Vieta ir aplinka graži, tačiau turistų tikrai daug ir netgi nedidelė eilė tam, jog būtų galima nusifotografuoti. Diena buvo lietinga, tad žmonių skaičius saulėta dieną turėtų būti dar didesnis.
Pasigrožėję kriokliu, ėjome atgal link miesto Dolina Strążyska parko takeliu. Takas yra labai lengvas, jokių stačių šlaitų ar akmenų. Netgi būtų galima sakyti šiek tiek nuobodus. Saulėtą dieną būtų matyti daugiau aplinkinių kalnų, uolų, tad tikiu vaizdai dažniau verstų sustoti ir pasigrožėti.
Vertinu šį maršrutą, kaip gan lengvą, kai kuriose vietose turintį stačius ruožus. Vaizdai magiški netgi lietingą dieną. Trasos ilgis leidžia nepervargti ir lengvai gali būti įveikiamas su vaikais.
Daugiau galite skaityti:
Kelionė į Zakopanę – ką verta žinoti? (I)
Kelionė į Zakopanę – Czarny Staw Gąsienicowy ežeras (III)
Kelionė į Zakopanę – žygis į Giewont viršūnę (IV)
„Trip Map“© 2017-2024 visos teisės saugomos
Komentarai (0)