Achadas da Cruz Madeiroje – stačiausias funikulierius Portugalijoje
Lyg pasaulio krašte. Pasakiškam. Pamirštam.
Tokį jausmą sukėlė laikas, praleistas Achadas da Cruz Madeiroje.
Kelias į Giewont viršūnę yra ganėtinai populiarus. Ant jos pastatytas kryžius, kurį galima matyti iš tolo, esant ne kalnuose. Yra keletas skirtingų trail’ų užlipti į viršų, tačiau labiausiai rekomenduoju rinktis būtent tą, kuriuo lipome mes. Visos kelionės metu matyti kalnai, įspūdingos uolos ir iš visų dienų Zakopanėje – šis žygis buvo pats gražiausias. Norėdavome sustoti atsikvėpti dažniau nei reikia, vien dėl gražuolės gamtos.
Iki trail’o pradžios važiavome automobiliu, kol pasiekėme Zakopanės miestelio kraštą. Galite rasti pradžios tašką Tatrų trail’ų programėlėje, o tuomet tą patį tašką Google Maps, kuris jums nubraižys maršrutą, kaip ten nusigauti. Tako pradžioje yra automobilių stovėjimo aikštelėje (kai kurie keliautojai mašinas palikdavo ir kelkraštyje) bei parko įėjimo punktas, kuriame turėsite susimokėti po 5 zl arba parodyti savo savaitinį bilietą už 25 zl.
Pirmoji tako dalis yra tikrai nesudėtinga ir lengva bei veda link pasakiško kalnų slėnio, primenančio kino filmus. Toliau tęsiant geltona spalva pažymėtu taku, kirtome slėnį, kupiną paskutinių vasaros žiedų bei pradėjome lipti į statėjantį ruožą. Kelias eigoje vis statėja, tačiau yra vertas visų skiriamų jėgų. Pakeliui netgi matėme kalnų ožkas! Kurios stačiais šlaitais strikinėjo į apačią, lyg profesionalios alpinistės.
Kitas atskaitos taškas, kurį priėjome – tai kelių maršrutų kryžkelė. Iš šios vietos puikiai matoma Giewont, Tatrų kalnų viršūnė, link kurios galite tęsti kelionę. Mes patys iki pačios pačios viršūnės nelipome, kadangi matėme, jog viršuje susidaręs kamštis (yra atkarpa, kurią reikia įveikti laikantis metalinių grandinių. Ties ta vieta eismas sustoja). Nuotaika ir noras buvo pasigrožėti kalnais, o ne stovėti pusvalandžio trukmės eilėje. Jei pradėsite kopimą labai anksti ryte, tikiu spėtumėte užlipti į viršūnę be tokios ilgos eilės.
Tęsėme kelionę nusileisdami raudona spalva pažymėtų keliu, tačiau jei dabar reiktų rinktis iš naujo, kokiu keliu tęsti, manau, būtume ėję link Kopa Kondracka viršūnės. Tuomet link Malolaczniak ir žemyn mėlynai pažymėtų trail’u link mašinų stovėjimo aikštelės. Šis maršrutas būtų ilgesnis, reikalautų šiek tiek daugiau jėgų, tačiau laiko dienoje tikrai užtektų.
Keliaujant raudona atkarpa pastebėjau, jog ji šiek tiek statesnė nei einant į priekį. Kai kuriose vietose reikia prisilaikyti už uolų, norint nusileisti. Labai rekomenduočiau šiam žygiui rinktis kalnams skirtą avalynę, kuri neslysta ir suteiks jums stabilumo, o kartu ir didesnį saugumo jausmą. Kaip ir lipant į viršų, lipant į apačią – vaizdai pasakiški ir skatinantys sustoti, grožėtis, ilsėtis. Pamaniau, kad jei reiktų pakartoti šį maršrutą – mielai tai padaryčiau.
Šis maršrutas nėra ilgas, kai kuriose vietose tikrai status, tačiau turint normalią fizinę formą tikrai įveikiamas.
Daugiau apie kelionę Zakopanėje skaitykite:
Kelionė į Zakopanę – ką verta žinoti? (I)
Kelionė į Zakopanę – Dolina Białego, Sarnia Skała, Wodospad Siklawica ir Dolina Strążyska (II)
Kelionė į Zakopanę – Czarny Staw Gąsienicowy ežeras (III)
„Trip Map“© 2017-2024 visos teisės saugomos
Komentarai (0)